Alus Lvove (Ukraina)

Tęsiant vasaros kelionių aprašymus, šį kartą apžvelgsime Lvovą, arba kaip reiktų rašyti Lvivą. Idėja užsukti ten iškilo tik išgirdus apie naują alaus daryklą „Pravda“, na bet apie ją vėliau.

Smagi kompanija mūsų alhambrai…

Išsimiegoję Liubline patraukėme sienos link. Eilė atrodė milžiniška, bet lenkų pasieniečiai kažkaip rūšiavo prekeivius ir turistus į atskirus srautus ir visai neužtrukę ( tik apie 1,5 val.), įvažiuojame į Ukrainą ir nuostabiai lygiu keliu traukiame link Lvivo. Netoli pačio miesto vėlgi mistiškai dingsta gpsas… Gerai kad nakvynės vietovė prieš tai išnagrinėta per guglo vaizdelius, o žemėlapis sėdi galvoje. Surandam apartamentus greitai. Bet važiuojam gal keturis ratus, kol surandam kur pastatyti automobilį. Kadangi gatvėse ten tvyro visiškas chaosas (turiu omeny vairavimo kultūrą), tai pastatome jį požeminėje saugomoje aikštelėje (kas kai lauke apie +40°C) pasirodė pats geriausias pasirinkimas alui laikyti automobilyje – vėliau jau Budapešte visą tą pilną ukrainietiško alaus bagažinę iš karštos mašinos į penktą aukštą nešiojau į viešbutį su kondicionieriumi). Ir tik 4€ už parą už saugomą filmuojamą aikštelę…

Ir iškarto nagrinėti alaus rinkos. Pagal žemėlapį turėjome nemažai vietelių, bet kai kurios jų labai greitai atkrito vien tik pažiūrėjus jas iš išorės. O dabar apie rimtesnes įstaigas.

KUMPEL (Vinničenka 6, Mitra aikštė)

Vienas iš tinklo restoranų. Tokius mes jau pripratę matyti kiekviename mieste. Eilinis briupabas, eiliniai šviesus, tamsus ir kvietinis. Paprašome degustacinio kočėlo. Atneša šešias rūšis, nors teigia turintys tik keturias tuo metu. Pasirodo antrame kočėle yra dvi „naujos“ rūšys, teisingiau kokteiliai. Tai pirmos keturios rūšys sumaišytos tarpusavyje velniai žino kokiais santykiais. Išragaujam. Gerti galima, bet nebūtina. Vidutinybės, o tie kokteiliai išviso bardakas. Bent užsisakome pavalgyti. Pavalgome skaniai, atneša patiekalus labai greitai, maistas vietinis, riebus, sotus. Susimokam 8€ už maistą ir alų ir einame toliau.

PARDUOTUVĖ (I.Franka 6)

Viena iš rekomenduojamų ratebeer parduotuvių. Pilsto mažo Ukrainos bravoro produkciją. Nuobodžią ir į bambalius. Tyčia eit nereikia. Butelinio alaus pasirinkimas nykus.

FAINA PLIAŠKA (Kopernika 31)

Dar viena parduotuvė. Pagrinde ukrainietiški vynai ir stiprieji. Bet turi nemažai mažų bravorų (bet ne kraftinių savaime suprantama) produkcijos buteliuose. Pasirenku nemažai butelių, nors neįdomių stilių, bet pardavėjas sakė žada atvežti ir krafto. Jei žinojo tą žodį, reik tikėti. Kiek tolėliau nuo miesto centro bet tramvajumi nr. 6 (berods) labai greit nuriedi. Na ir aišku jei domina ne tik alus, tai pasirinkimas geras, automobiliu galima laisvai atvažiuot ir prisiparkuot.

Toliau lendam į senamiestį ir ten nagrinėjame situaciją.

KOROLEVSKA PIVOVARNIA (Staroevreiska 9)

Turistų stekenimo vieta. Viduje nejauku, marmuras, masyvus brangūs mediniai baldai. Įsitaisome kiemelyje. Tą dien turi tik dvi alaus rūšis. Kvietinio nesinori, paimam bokaliuką pustamsio, bent jie taip rašo. Skanus, šviežias, bet niekuom neįpatingas. Maistas atrodo prabangiai, bet mes ką tik pavalgę. Pilna turistų. Būtina nusifotografuoti prie skulptūros su karūna 😀 Užeit reikia, bet užsilaikyt nebūtina. Alus apie 2€ už puslitrį.

ROBERT DOMS BEER HOUSE (Kleparivska 18)

Dar vienas tipinis brewpabas. Nieko įdomaus, net atsižymėti reik. Juolab pačiame centre šalia pagrindinės alėjos. Nori nenori tenka pro jį praeiti kelis kartus per dieną.

POŠTA NA DRUKARSKOI (Drukarska 3)

Kraftinio alaus pabas. Gal ir būtų įdomus, bet ne mums. Alus visas jau matytas – vien tik užsienio importas, kraftukai ir pan. Ukrainietiško alaus nėra. Užėjome, apžiūrėjome, maloniai paplepėjome su padavėja, bet supratę kad neturim ką ten paragauti patraukėme toliau. Juolab ši vieta visai šalia miesto širdies – Turgaus aikštės (pl. Rynka). O ten yra ir dar ko pažiūrėti.

KRIIVKA (pl. Rynek 14)

Mistika apipintas baras. Iškabos nieko nėra. Bet matai eilę prie keistų durų iš už kurių karts nuo karto išlenda „banderovcas“ ir įleidžia vidun tik išgirdęs slaptažodį. Patys numanote kokį. Duoda išgert stikliuką kažkokios vaisinės trauktinės. Smagu. Apačioje rūsiai apiforminti kaip bunkeris, keistas apšvietimas, visokios proklamacijos ir kitas idėjinis reikalas. Susėdame, atbėga dar vienas uniformuotas berniukas. Užsisakome specialiai šiam barui daromo alaus „Zenik“ (šviesus, nefiltruotas). Ir užkąsti. Salotas nesuvalgome – kažkokios keistos, nešviežios. Bet liaudis sako, kad ten reikia eiti gerti gorilkos. Nes ji pigi ir pan. Na neragavom mes jos. Visas tas chaosas kažkaip neromantiškas kaip porelei, bet dideliai kompanijai tai tikrai gera vieta. Ir tiesiog ideali asmenukių ar šiaip fotografuotis mėgstančių vieta. Galima papozuoti su ginklais, uniformom, visokiais „maskolių“ detektoriais. Bet buvo per tvanku ir nutarėm ieškotis vietos kitur. Išėjus į kiemą galima pakilti į ant stogo (5 aukšte) esančia apžvalgos aikštelę su patranka. Yra ir staliukai ten pasėdėt, bet tuo metu kažkaip neveikė „viršus“. Dar yra suvenyrų kioskas ir panašiai. Apsilankyti būtina.

STARGOROD – net adreso nerašysiu. Jis toks pats kaip ir visur šio tinklo briupabai. Negaiškit laiko.

MARCIPAN (Pasichna 89) – nespėjome aplankyti šio briupabo. Stebuklo gal ir nebus, bet adresą turėkite 😀

GULVITSA (Petliury 30A)

Miesto miegamajame rajone tokia tipo „marceliukė“. Bet su savo alaus darykla. Gpsas rodė kad liko 2,5 km, kas mums pasirodė netoli. Bet netikėtai signalas visiškai dingo ir nuklydome į šoną. Kai nusibodo spaudyti planšetinį, nuėjome prie artimiausio taksisto ir paklausėm  kiek bus iki to baro. Pasakė 2€. Va taip drebančiu klebančiu devintuku-lada atvykome. Iš lauko atrodė kad nebedirba. Jau išsigandome, kad uždarytas. Bet tik atvėrus duris – triukšmas, judesys, kadangi jau tiek keliavome, tai užsisakome visų alaus rūšių po 0,3 (degustacinio kočėlo neturi). Ir valgyt. Ir sėdim ten geras pora valandų. Ir ne dėl to, kad lėtai aptarnauja, o todėl kad porcijos didelės. Bet nerealiai skanios! Pavalgyti tikrai verta užsukt. Alus tradicinis – šviesus, tamsus, kvietinis ir spėkit dar su kuo… Apsilankėm. Žinosim kur užsuk pavalgyt – vietos žiauriai daug per kelis aukštus, visur medis, taip kažkaip jauku.

Va tiek vat apie tą Lvivą… Palauk palauk pasakysite – o kur PRAVDA? O šis bravoras ir restoranas vertas atskiro straipsnio, kuris bus netrukus.

Alaus parduotuvėse yra, bet ne vadinamo „kraftinio“. Maždaug 0,25€ už bonką. Dar yra midaus, prekybiniu ženklu „Zbiten“ ir jo yra įvairaus skonio.

Daugiau foto iš miesto kaip visada feisbuke –

https://www.facebook.com/vidma.alutis/media_set?set=a.970049799684043.1073741867.100000370957755&type=3

Kelionė vyko 2015 metų lapkritį – kai kuri informacija gali būti pakitusi, pasigūglinkite…

Leave a Reply