Alaus kelionė į JAV. 2016 m. Antra diena.

Išaušo antra diena / pirmas rytas NYC, bet skaičiuokime kad tai antra diena čia. Kadangi keliuosi anksti, palikau moteriškes kuistis ir ruoštis į centrą. O pats nupėdinau iki įlankos. Pakeliui nusipirkau buteliuką kažkokio kraftinio sidriuko, kurį indiškos išvaizdos pardavėjas jį iškarto suvyniojo į maišiuką. Bet taip to butelio ir neatsidariau iki grįžimo. Pakeliui radau dar dvi alaus parduotuves. Pūtė smarkus vėjas, o ir pažiopsoti aplinkui buvo įdomu. Išnagrinėjęs kur yra priėjimo prie įlankos ir kur metro stotis, grįžau į apartamentus ir susirinkęs moteriškes ištempiau jas į Mancheteną. Pakeliui į metro visur matėme tik rusiškas iškabas, visi kalbėjo tik rusiškai. Bet pakeliui užfiksavau kur yra alaus parduotuvės. O jos ten kas antram name praktiškai. Metro truputį pasimetėm su bilietavimo sistema, bet priėjusios dvi musulmonės maloniai paaiškino kaip ir kas veikia tam metro. Taigi bilietukus pasipildę sėdam į metro traukinį ir bildame iki Manheteno apie vieną valandą. Išlipus akys krypsta – kur alus? Moteriškės kadangi pirmą kartą NYC, tai žiopso į pastatus.

Susirandam pirmą pasitaikiusią „Heartland Brewery” barą. Tai yra visas tinklas barų (na kaip tinklas – trys barai ir viena hamburgerinė) su savo gamybos alumi. Kiekvieną kartą apsilankius vis kitokios alaus rūšys, proginiai ir pan. Kadangi artėjo Helovynas, savaime suprantama visur buvo moliūgo alaus. Pakėlę po bokalą ir galų gale pirmą kartą giliai atsikvėpę po kelionės patraukėme miesto apžiūrėti. Jolanta pažaidė su voverėmis parke, o aš tik atsidusau pamatęs, kad Henry Rollinso koncertas išparduotas…

Vienu žodžiu pavaikščiojome kelias valandas ir grįžome į Brighton Beach. Ten nusiaubėme dvi parduotuves, išpirkau nematyto alaus. Mačiau ir „Švyturio“ ir „Rinkuškių 9,5“ rusiškomis etiketėmis… Apartamentuose puikiai veikė wi-fi (vietiniai pasirodo neparduoda kortelių be telefonų, o jei parduoda, tai tos kortelės nei viena neveikė mano telefone). Pradėjau dėliotis tolimesnį planą rytdienai, ieškoti ir ką ten dar pakeliui nuveikti. Visgi Aldonai 70 metų, tai paskui mus jaunus ji nelabai visur suspėja.

Kelionė vyko 2016 m. spalio-lapkričio mėn.

Leave a Reply