 Didelis traktatas apie maþà alaus skardinæ Jau 1909 metais Rièmonde (Virginijos valstija, JAV) „The American Can Company“, gaminusi skardines konservams ir kitoms maisto ir pramonës prekëms, pradëjo eksperimentuoti su alaus pakuotëmis. Amerikos aludariai jau seniai ieðkojo vienkartinës ir lengvai perdirbamos taros alui. Metalinës skardinës atrodë tikras iðsigelbëjimas ðiuo klausimu. Bet viskà sustabdë viena alaus taros savybë – iðlaikyti didelá spaudimà. Jeigu maisto ir naftos produktams uþtekdavo skardos, kuri atlaikydavo 16-20 svarø á kvadratiná colá spaudimà, tai alaus iðlaikymui reikëjo pasiekti net 80 svarø pasiprieðinimà. Tyrimai ir bandymai uþsitæsë beveik deðimtmetá ir tada…
1920 metø vasario 16 dienà JAV ávestas vadinamas „sausasis ástatymas“, kuriuo buvo uþdrausta bet kokio alkoholio gamyba. Ðis draudimas iðliko iki 1933 metø. Bet visgi pirmaisiais prohibicijos metais aludariai tikëjo, kad tai neuþtruks ilgai ir toliau spaudë „American Can Co.“ tæsti tyrimus su alumi. Tyrimus finansavo „Pabst“ ir „Anheuser-Busch“ alaus daryklos. Maþdaug apie 1930-uosius pagaliau atrasta patvari medþiaga alaus skardinës gamybai. Naujo tipo tara buvo sëkmingai iðbandyta su eksperimentinëmis „Pabst“ alaus partijomis. Deja jos taip ir liko fabrike, net „sausas ástatymas“ dar tebegaliojo. Tiesa JAV kongrese ði tema buvo bene svarbiausia tuos kelis metus, todël beliko laukti oficialios prohibicijos pabaigos.
Kad iðlaikytø reikiamà spaudimà, skardinës vidus buvo sustiprintas naujai atrastu polimeru vinylitu. Beje tuo pat metu ið vinylito pradëtos ir muzikinës plokðtelës, kurias visi puikiai þinome.
Pasibaigus prohibicijai, nutarta alaus skardines iðbandyti maþoje regioninëje alaus darykloje, prieð paleidþiant á platesná pasaulá. Buvo pasirinkta „The Gottfried Krueger Brewing Company“, esanti Newarke, Nju Dþerio valstijoje (JAV). 1934 metø birþelá iðleista keliø tûkstanèiø alaus skardiniø partija. Po keturias skardines buvo padalinta keliems tûkstanèiams ðeimø kartu Virdþinijos valstijoje, kartu su anketomis apie taros patogumà ir praktiðkumà. Apklausos rezultatai buvo labiau nei puikûs, todël 1935 metø sausio mënesá ðis alus skardinëse pradëtas oficialiai pardavinëti parduotuvëse.
Pasisiekimas buvo grandiozinis, todël netrukus atsirado ir kitø alaus daryklø alus skardinëse. Skardinë ið iðorës atrodë kaip didelë konservø dëþutë, etiketë buvo klijuojama popierinë arba spauda atsirado tiesiai ant dëþutes. Atsidaryti alø reikëjo atidarytuvais, panaðiais á paprastus konservø atidarytuvus. Iðspaudus dvi skylutes alus buvo perpilamas á bokalà. Gerti tiesiai ið skardinës vis dar buvo labai nepatogu.
Skardiniø iðpilstymo linija buvo sunkiai ákandama maþesnëms alaus darykloms. Todël atsirado dar vienas paprastesnis skardinës-pusiau butelio hibridas „cone top“. Alus buvo supilamas á jas kaip á paprastus butelius, uþsukamas kamðtelis ir pirkëjui belikdavo tiesiog atsisukti ir iðgerti. Netgi tiesiai ið skardinës. Taip pat dalis tokiø spardiniø buvo uþdaroma paprastu alaus butelio kamðteliu. „Cone top“ tipo skardinës iðliko iki maþdaug 1960-øjø. Jas pamaþu iðstûmë naujos skardiniø rûðys.
1963 metais „Pittsburgh Brewing Company“pirmà kartà panaudojo patogø skardinës atidarymo lieþuvëlá, pavadintà „top tabs“. Pirma alaus rûðis ðioje pakuotëje buvo „Iron City Beer“. Vartotojams iðkarto patiko naujas atidarymo bûdas, bet jis taip pat sukëlë ir blogø atsiliepimø bangà. Nuplëðtas lieþuvëlis turëjo bûti iðmestas, daþniausiai tai buvo daroma bet kur, todël aðtriais lieþuvëlio kraðtais susiþeisdavo daug þmoniø ir gyvûnø.
1975 metais atsirado „stay tabs“ lieþuvëliai, kurie bûdavo uþlenkiami á skardinës vidø ir net atsiskirdavo nuo skardinës. Tokio skardinës atidarymo tipo lieþuvëliai naudojami (tiesa ávairiausiø dizainø ir dydþiø) ik ðiol. O pirmasis alus tokioje skardinëje pasirodë „Falls City Brewing Company“, Louisvillyje (Kentukio valstija, JAV).
Europoje visos jau iðvardintos skardinës pasirodydavo metais-dviem vëliau nei Amerikoje, todël dràsiai galime JAV laikyti skardiniø ðalimi.
Dauguma skardiniø ðiuo metu yra gaminamos ið aliuminio ar jo lydiniø su kitais metalais. Taip pat pasitaiko skardiniø, gaminamø ið plieno ar jo lydiniø. Tuðèia aliuminio skardinë dabar sveria maþdaug 15 gramø, tuo metu, kai pirmosios tuðèios alaus skardinës svërë apie 114 gramø. Skardinës sienelës storis – 90 mikrometrø. Pastaraisiais metais vien Europoje pagaminama apie 28 milijardus alaus skardiniø.
Paþangiose valstybëse alaus skardinës yra superkamos depozito sistemos dëka. Lietuvoje jos renkamos tik kaip metalo lauþas. Supresuotos skardinës yra supresuojamos ir patenka á perdirbimo fabrikus, kuriuose lengvai perlydomos á naujas metalo gaminiø
Kad aliuminis kuo maþiau liestøsi su gërimais (nors ir yra árodyta, kad tai þmogaus sveikatai átakos tai nedaro), ðiuolaikinëje alaus skardinëje, jos vidus yra padengiamas akim nematomu poliepoksido sluoksniu. Jis ne tik neleidþia alui liesti prie metalo, bet ir veikia kaip tam tikras temperatûrinis barjeras skardinei ðylant ar ðàlant (pavadinkim tai mini-termosu).
Ðiame amþiuje skardinës vis tobulëja. Yra skardiniø su temperatûros davikliais, automatiðkai atsiðaldanèios skardinës, skardinës kurias atidarius groja muzika ar reklama, skardinës su 3D efektais ir kita. Jau nebekalbame apie tokias jau ir Lietuvoje pasirodþiusias reljefines skardines. Naujausias „iðmislas“ – visiðkai plastikinës skardinës, nuo tikrø besiskirianèios tik tuo, kad yra tik ið plastiko.
Pirmoji Lietuvoje – jau legenda tapusi „Utenos“ 0,33 l talpos skardinë, skirta parduoti alø „Lietuvos avialinijose“. Tuðèia tokia skardinë kolekcionieriø tarpe vertinama apie 50 Lt uþ vienetà. Vëliau sekë „Stumbro“ alaus 5 litrø talpos skardinë, kitos uþsienyje iðpilstyto lietuviðko alaus skardinës. Lietuvoje linijas, skirtas alø pilstyti á skardines turi ásirengusios „Gubernijos“ (Ðiauliai), „Kalnapilio“ (Panevëþys) ir „Utenos alus“ (Utena). Kitos lietuviðko alaus daryklos á skardines alø pilasi arba minëtose trijose daryklose arba uþsienyje. Dabar kolekcionieriams yra þinoma apie 70 lietuviðkø alaus skardiniø.
Visame pasaulyje þinoma gana daug alaus skardiniø kolekcionieriø-manjakø, kurie susijungæ á vietinius ir tarptautinius kolekcionieriø klubus. Þinomiausias jø – „The Beer Can Collectors of America“ (BCCA), ákurtas 1970 metais (dabar vadinasi „Brewery Collectibles Club of America“). Jø veikla – susitikimø organizavimas, kolekcijø supirkimas ir perpardavimas. Vienu metu ðis klubas vienijo net 12000 nariø, ðiuo metu jø yra apie 3700 aktyviø nariø.
Alaus skardiniø kolekcionavimas yra gan „praðmatnus“ kolekcionavimas, nes skardinës uþima gana daug ervës ir ploto. Yra kolekcionieriø, kurie nupjauna virðø ir dugnà, taip padarydami skardinës iðklotinæ ir sudedami jas á paprastus segtuvus. Taèiau tikro skardiniø kolekcionieriaus namai atrodo tikrai áspûdingai.
Ið alaus skardiniø þmonës ne tik geria, bet vëliau panaudoja jas net namø statybai, jau nekalbant apie namelius ðunims ar tvoras. Alaus skardiniø aliuminis taip pat populiarus rankdarbiø mëgëjø gretose, nes yra lengvai lankstomas, apdirbamas ir nebrangus. Paskelbta 2010-11-30, informacijos ðaltinis: Vidmantas Laurinavièius
|
|
|
Pirmosios alaus skardinës
|
|
|
|
Taip atrodo kolekcionieriø namai
|
|
