Odessa Mama duok alaus!

Kadangi tuo metu mano parduotuvės verslas tik išsisuko, bet jau radau kelis šaunius pardavėjus – reikėjo vykdyti pažadus ir išsivežti žmoną paatostogauti. Laiko turėjome vos savaitę: tai kelionė automobiliu atkrito, nes ten pusę laiko praleidi vien tik vairuodamas. Ir kaip tik FB išmeta reklamą apie ženklias nuolaidas skrydžiams iš Vilniaus į Odessą. Viso labo pusantros valandos ir mes prie Juodosios jūros.

Atskridome vėlai vakare, visuomeninis transportas jau nevažinėjo, tai mums maloniai pagelbėjo FB draugė Andželika, kuri yra ir Odessos savivaldos narė beje. Atvykome į viešbutuką, įsikūrėme ir pasiruošėm savaitės klajonėms.

Oras buvo kasdien apie 30 ir daugiau laipsnių, neliję gal porą mėnesių, visos gatvės nusėtos paukščių išmatomis. Iš pradžių dar stengėmės neįminti į šūdukus, bet po kelių kvartalų nusispjovėm ir po kojomis nebežiūrėjome. Žiūrėjome kur alus. Turėjome kelioliką adresų, bet ir pakeliui radome ne ką mažiau naujų vietų. Pradedame.

PIVNAJA LAVKA (adreso nebus). Beeinant centro link pastebėjau gražų grafitį ir nusukau nuo pagrindinės gatvės. Tik nufotografavęs grafitį pasukau galvą, o ten pasislėpęs po vijokliais išniro alaus kromelis! Užėjome. Pasijutome, kaip sugrįžę į SMAGŲ RAUGĄ. Plyšauja metalas, alaus pasirinkimas apie 250 rūšių, sudėliota pagal šalis, už kasos ilgaplaukis barzdyla, antra salytė su staliukais atsisėsti. Kainos parduotuvės, antkainio už gėrimą viduje neima. Bet… Įsikalbėjus su pardavėju išaiškėjo kad ten jie dirba paskutinį mėnesį, o vėliau kelsis kažkur kitur, todėl adreso ir nėra, naujo nežinau – bet iškabą įsiminkite, ir pamatę užsukite.

GAMBRINUS (Deribasovskaja 31). Sako pats brangiausias legendinis dar nuo TSRS laikų veikiantis alaus restoranas mieste. Bet palyginus su Vilniumi, tai išleidome tiek pinigų, kiek kokiam ŠNEKUTYJE. Turi savo alaus daryklą, galima apžiūrėti pro stiklą. Bet mes pasirinkome sėdėti lauko kavinėje. Aptarnauja greitai. Tik sąskaitą vėliau reikėjo vos ne melste išmaldauti. Bet apie alų – elementarus šviesus ir tamsus (tamsus bent geriamas – puslitris 1,2€), bei vis eilė importinio alaus (1,5-3,3€). Tiesa maitina tikrai prašmatniai ir skaniai (už 3-5€ laisvai pavalgysi, brangiausias patiekalas 11€). Ir mūsų kainomis nebrangiai. Odesos kainomis – labai brangiai.

PAVLOVSKI PIVZAVOD (Bazarnaja 51/53). Keistas alaus taškas, kažkoks senas tarybinis alaus fabrikas atidarė savo firminę parduotuvę. Užeini, vienas kambarys, stalas, kasos aparatas, mergina, šaldytuvas pilnas vienos alaus rūšies, plakatas ant sienos. Viskas. Perki ir eini. Kiek tiksliai kainavo nepamenu, bet apie pusę euro kažkas. Paklausiau ar turi kitų rūšių. Pakvietė direktorių. Išeina toks pilvūzas tik su šeimyniniais triusikais su cigarete dantyse ir sako – nėra. Išėjo ant laiptų ir rūko toliau, reklamą daro parduotuvei…

TRUBADUR (Žukovskogo 13). Restoranas su alaus darykla. Bet pati darykla randasi kažkur kitur (šis alus randamas bene 4 vietose Odessoje tai kaip minimum). Bet bene vienintelis kraftinis alubaris Odessoje. Vietos gamybos IPA, Šokoladinis Elis, Kvietinis, Pilsneris, Rouge, Porter ir šiaip atsiranda kažkokių sezoninių. Kaina – iki 2€ už puslitrį. Yra ir importinių rūšių. Maistas nebrangus, bet ten ragavom tik užkandą prie alaus, tai apie maistą nekalbėsime, bet maisto kainos gan aukštame kainų lygyje. Bet dėl alaus apsilankyti čia – BŪTINA! Pilsto „semplus“ – 5 rūšys po 150 ml – 2€. Turi kelias rūšis iš kitų kraftinių alaus daryklų iš Ukrainos.

BOGEMSKIY PIVNOY RESTORAN (Semaforny pereulok 4, prekybos centras „Srednefontanski“, 3 aukštas). Paklaidžiojom ieškodami šio restoranėlio. O pasirodo reikia tik bėgius tiltu pereiti ir iškarto lysti į prekybos centrą iš kairės pusės. Pilsto savo gamybos 4 alaus rūšis (standartus), vietos žiauriai daug – kažkas panašaus į mūsų buvusią BRAVARIJĄ. Alaus kaina – 1,5€ už puslitrį, degustacinis kočėlas 1,3€). Maitina irgi skaniai, bet kaip Odessai pobrangiai (5-12€ už karštą).

PIVNOI SAD (Gavanaja 6). Dar vienas alaus restoranas su savo alaus darykla. Centrinėje aikštėje, pasislėpęs už parkelio. Daug vietos lauke, patogūs krėslai, net į tualetą tinginsi keltis, o ką jau kalbėti apie išėjimą iš baro… Verda standartines keturias vokiško stiliaus alaus rūšis. Standartines ir viskas tuom pasakyta. Kokybiškos, bet nuobodžios. Maistas kaip ir visur – nebrangu ir labai skanu. Einant į tualetą galima užmesti akį į alaus daryklos cechą. Kadangi pačiame miesto centre – neaplenkite, užsukite bent alaus.

KOMPOT (adresai nuorodoje). Geriausia vieta papusryčiauti. Dirba nuo 7 ryto. Alus tiesa standartinis. Bet turi nerealios hrenovuchos. Tiesa kainos pritaikytos turistams. Pusryčiai apsieis apie 3€, karšti patiekalai 4-5€.

ZOLOTOE RUNO (Ak.Koroleva 16). Tolėliau nuo centro esanti alaus darykla-restoranas. Galima nuvažiuoti mikriuku arba taksi (apie 2€ nuo centro). Gamina penkias alaus rūšis. Bet gan standartines. Bent jau padavėjas malonus, pirma vieta, kur paklausė iš kur mes, ką čia veikiam. Prie alaus nemokamai padavė jūrinės bjaurasties lėkštutę. Išgėrėm visas alaus rūšis po mažiuką ir patraukėm toliau – sekanti alaus darykla buvo vos už 10 min pėsčiomis nuo šios.

LUSTDORF (Liustdorfskaja doroga 140B). Irgi tolėliau centro, vėlgi prekybos centre, vėlgi standartinės alaus rūšys. Įranga čekiška, alus čekiškas, aludaris čekas. Susipažinom su juo, papasakojo apie istoriją. O ji triviali – įrangą statę. Virė pirmas alaus partijas, pasiūlė pasilikti ir pasiliko. Toks keistam užkampyje esantis restoranas. Sako gyvena iš vestuvių ir gimtadienių ir pilstomo alaus. Alų pilsto ir mieste. Na užsukome tik dėl statistikos.

SEA GRILL (Haršyna 1). Sako turi savo alaus daryklą, bet nerodo. Alus standartas. Aptarnavimas tragiškas. Tik kad ant jūros kranto. Lengvai pasiekiamas tramvajumi nuo centro.

Yra mieste ir daugiau alaus daryklų, bet reikėjo pasilikti laiko ir muziejams, verslo susitikimams, susitikimams su draugais ir galų gale – pasimaudymui Juodojoje jūroje. O šiaip mieste, ypač artėjant Privozo turgaus link, pilnos gatvės pilstomo alaus taškų (visur savaime suprantama pilna ir voblos užkandai už grašius). Praktiškai ant kiekvienos sankryžos, jų tiek daug, kad aprašyti užtruktų gana ilgai. Taip pat visur pilna giros geltonų cisternų, kur iš bačkos dar ir Tarchuną su baikalu pilsto…

Savaitė prabėgo neskubant, pailsėjome ir grįžome namo… Beje mieste surasti wi-fi vis.ka ne problema – jis yra visuose baruose6 o centre yra miesto nemokamas internetas.

Leave a Reply