Budapeštas. Alus abipus Dunojaus.

Nuvykti į Budapeštą idėja šovė visi netikėtai. Aš norėjau į Ukrainą, o Jolanta ten nenorėjo (bet vėliau pakeitė nuomonę, kai pabuvojo). Iš jos lūpų išslydo žodis Budapeštas. Na taip ir sutarėm – važiuosim į Budapeštą per Ukrainą. Lvovo aprašas jau buvo seniau, o dabar einame prie Vengrijos sostinės.

Kas įdomiausia ir kažkodėltai nutinka gana dažnai – dar būnant Ukrainoje gaunu elektroninį laiškelį iš klasioko Gytuko su klausimu “Kur nueiti alaus Budapešte”. Atsakymas paprastas – palauk dar vieną dieną ir pavaikščiosim kartu. Internetas visgi yra gėris.

Taigi kai kuriuos punktus aplankėme vieni, kai kuriuos su Gytuku, bet apie viską paeiliui. Visų pirma dėl nakvynės. Viešbučiai centre žiauriai brangūs, plius turite mokėti papildomai už automobilio parkavimą. Todėl mūsų pasirinktas variantas buvo idealus – susiradome viešbutį metro linijos pabaigoje (5 min kelio pesčiomis) ir kasdien gana patogiai (metro tikrai įspūdingai šiuolaikiškas – iki centro apie 20 min) ir nebrangiai keliaudavome link alaus vietų. Savaime suprantama nepamirštant karo muziejų, kažkokios bažnyčios iškaltos urve, pagrindinių miesto rūmų ir pan. Bet einame link alaus – juolab pasiruošiau žemėlapį su tiek adresų, kad per tris dienas nespėjome visko aplankyti…

JONAS CRAFT BEER HOUSE (Fevam ter 11). Mielas pasivaikščiojimas žydrojo Dunojaus krantu ir mes bene romantiškiausiame alubaryje kokį mačiau. Atsisėdi, sėdi tylumoje, nes turistai iki to kampo ne visi nueina, pasiimi vietinio krafto ir mėgaujiesi. Tuo metu buvo 18 alaus rūšių, nors kranų turi 20. Kainos europietiškos (kaip Vilniuj dabar). Na bet bent 8 mažiukus semplus išgėriau – visgi pirma tik vietą tądien. Labai rekomenduotina vieta! Yra ir lauko kavinė, kur išvis liapota vasaros metu… Jau išeinant tarpduryje pasiveja vaikinukas ir kiša man po nosimi savo išmanųjį, kuriame rodomi mano untappd check-inai iš šio baro ir klausia – „Is it you?“. Malonu. Susipažinom. Australas. Pasikeitėm friendshipais, beje po metų, stebėdamas mano feisbuką jis susigundęs mūsų alumi, buvo atvykęs su draugais į Lietuvą. Va taip vat untappdas suartina kontinentus.

LEHUTO (Hollo u. 12-14). Tipinis craft alaus baras su hamburgeriais. Paragavom kelias alaus rūšis, bet aplinka tokia hipsteriška, kažkaip nesuviliojo. Susitikome untappdininkų šaiką iš UK. Toks įspūdis kad kad visur mes sutiksime untappdininkus… Užeiti ir išlekti stiklą kitą alaus verta.

START (Kazinczy u. 20). Netyčia aptiktas baras. Na gal ir logiška – pasak LABAI šaunios barmenės jis buvo atsidaręs vos prieš kelias savaites. Tuo metu pilstė 8 vienos mažos alaus daryklos SZARVASI SORMESTER rūšis + buteliukai šaldytuve. Tiesa dabar kiek žiūrėjau internete – turi jau didesnį alaus pasirinkimą. Nedidelis, jaukus, stilingai įrengtas bariukas. Būtinai užsukite.

HOPFANATIC PUB. Įdomus variantas. Firminis alaus daryklos pabas. Smirda kaip „Tauro Rage“ kažkadais. Purvina ir lipnu, kaip „Tauro Rage“ kadaise. Alaus pasirinkimas tragiškas. Bet po bokalą susileidom. Surast pagal adresą praktiškai neįmanoma – o dabar kaip jau ir neberodo kad veikia, gal bankrutavo?

CSUPOR PUB DESSEWFFY (Dessewffy utca 5). Į šį barą su Jolanta ir Gytuku atėjome jau gerokai pasidegustavę. Buvo tamsu, baisu, bet smalsu. Alaus daryklėlės (kraftinės) firminis bariukas. Gavom paragauti visų tuo metu pilstomų alaus rūšių. Už baro stovėjo vienas iš aludarių, kuris pasakojo, kad dar tik pradėjo, dar tik eksperimentai, bet kiek žinau dabar šis baras vienas populiariausių toje miesto dalyje. Užeiti būtina. Išeinant dar padovanojo eksperimentinio kriaušinio alaus po buteliuką. Gytukui pasitaikė surūgęs, o mums su Jolanta kai tyčia geri – neparūgę. Na nuo likimo tu nepasislėpsi… Bet labai skanus buvo…

ELESZTOHAZ (Tuzolto utca 22). Tokiam mūsų Užupio atitikmenyje – hipių ir hipsterių kvartale esantis alaus sodas. Didelis dengtas kiemas, baldai sutempti iš šiukšlyno, kažkas sukalta rankomis, sienos apipeckiotos grafičiais. Vienžo bohema. Tiesa yra vietos ir viduje jei šalta lauke sedėti. 21 alaus kranas – praktiškai tik vengriškas kraftas. kelis išbandėme, semplų bent tada nepilstė. Užsakėm kelias rūšis po 0,3l. Vieną teko gražinti nes buvo visai surūgusi, bet pakeitė be problemų į kitą rūšį, ir dar man matant demonstratyviai nutrynė iš meniu tą parūgusį. Gražu. Tiesa viduje grindys neplautos matyt nuo atidarymo ir smirda parūgusiu alumi. Bet lauke viskas gerai, grynas oras ir linksmi lankytojai. Vykste ten visokie turgūs ir pan, bet nelabai buvo laiko plačiau išnagrinėti tą rajoną – o reiktų. O ir kameros baterija vakare numiro…

CSAK A JO SOR (Kertesz utca 42). Tokia restoranėlių (ne alaus) gatvelė ir tarp tų restoranėlių vienišos durys, kurios atveda į garsiausią miesto alus parduotuvę. Skelbiasi turintys 300 alaus rūšių buteliais – nesiginčysiu, neskaičiavau. Bet pasirinkimas tikrai prašmatnus. Kainos kaip centrui – gal kitur ir rastum pigiau, bet reik ieškoti, o čia viskas vienoje vietoje. Nusipirkom kelis butelius (visgi tampytis visą dieną pilną kuprinę didelio noro nebuvo). Gaila su mašina kėblu privažiuoti – visgi senamiestis ir daug draudžiamų ženklų, plius lauko kavinės tiek išlindusios į gatvę, kad tik motoroleriu privažiuosi kartais.

Vaikštant po barus man labiausiai padėjo šis straipsnis (bet priminsiu, kad kelionė vyko 2015 metais, todėl pasitikrinkit internete ar veikia visos aprašytos vietos):
https://www.theguardian.com/travel/2015/jun/05/top-10-craft-beer-bars-budapest-hungary

2017 metų naujesnis straipsnis:
https://foursquare.com/top-places/budapest/best-places-craft-beer

Leave a Reply