Alaus kelionė į JAV. 2016 m. Vienuolikta diena.

Atėjo alaus gamybos diena. Kadangi savo medžiagų neturėjome, tai pasitikėjome vietos aludariais ir jų parengta receptūra. Bet apie viską paeiliui…

Mus šefuojanti Lietuvos konsulė Philadelfijoje Krista Bard suorganizavo alaus virimą viename iš alaus restoranų-daryklų mieste. Tai buvo BAR HYGGE (1720 Fairmount Ave, Philadelphia)– gana naujas alaus bravoras, bet tikrai populiarus ir lankomas. Iki baro nuėjome pėsčiomis – jis buvo vos tris kvartalai nuo namų kur gyvenome. Atėję pamatėme visus pasiruošimo darbus alaus virimui – baras publikai atsidaro nuo 16:00.

Buvom pristatyti alaus daryklos darbuotojams ir pagrindiniam aludariui Tom Baker. Alaus daryklą ir barą prižiūri dvi šeimos, o virtuvėje sukinėjasi virėjas iš Danijos. Nors alaus darykla dirba tik vienus metus, bet populiarumas gana fantastiškas. Tiek alaus tiek maisto sferoje yra propaguojama europietiškas stilius. Taigi alų virėm irgi vokiško stiliaus – rauchbier. Receptūros nekeitėm, pasitikėjom Tomu, tik visur vaikščiojom aplink tiek padėdami tiek trukdydami virti…

Techninių pauzių metu sėdėjome bare ir ramiai degustavome visas tuo metu pilstomas alaus rūšis. Taip besikalbant su aludariais ir konsule, prie mūsų prisijungė žurnalistas (latvių kilmės amerikietis) Maris Kukainis. Atsinešė jis atspausdintų straipsnių iš interneto apie Aldonos alų ir prasidėjo improvizuotas interviu ir fotosesija. Va taip vat ir blaškėmės tas kelias virimo valandas tarp baro ir daryklos. Virimui artėjant link pabaigos, aš jau išsiklausinėjau apie aplinkinius alaus taškus ir išėjau trumpam pasivaikščioti.

Pirma kitoje gatvės pusėje pamačiau alaus parduotuvę. Bet ten alus parduodamas tik pilnomis dėžemis. Kas man neaktualu.

Už kelių gatvių patraukiau į parekomenduotą alaus parduotuvę. OLD PHILLY ALE HOUSE (565 N 20th St., Philadelphia) – šauni parduotuvėlė, kur jau akys išsibėgiojo į visas puses. Nuo europinių importų iki vietinio krafto ir jokio didelių korporacijų mėšlo. Susipažinau su pardavėja, paplepėjom, leido vietoje alaus išgert (ten yra staliukai tam), perkant 5 butelius šeštą už simbolinį dolerį pardavė, leido pasirinkti alaus žurnalų nuo stalų – tiesa kokių metų senumo, bet vistiek nematytų. Vėliau į tą parduotuvę užsukau dar ne kartą, susipažinau su savininke graike, paplepėdavom apie visokius alaus reikalus. Kiekvieną kartą be dovanų neišeidavau – paskutinę dieną įdėjo visą maišą superinių gražių alaus bokalų dovanų (sakė jai tiekėjai tiek priveža, kad kartais, net išmest reikia). Visgi bariukui su trim staliukais, kuris labiau parduotuvė daug bokalų tikrai nereikia, plius amerikiečiai mėgsta gert iš butelių.

Vakare dar nuvykome iki miesto centro, pasėdėjome viename craft bariuke (kurį buvau radęs prieš 3 metus pirmą kart buvęs Philadelphijoje), bet čia kitos dienos pasakojimai – kai aprašysiu alaus vietas mieste, nes ten dar grįžome ne kartą.

Alaus, kurio virime dalyvavom deja paragauti negavome, žinau tik kad jis pavadintas „Frankonija“, o vėliau sužinojau, kad alaus darykloje po mūsų pokalbių ir greičiausia ne be Mariso pagalbos atsirado Baltijos porteris „Perkuno’s Hammer“. Bet čia jau kito straipsnio būsima tema. O barą HYGGE būtinai aplankykit – jis yra visai šalia muziejų rajono, o nuo Philadelphijos istorinio kalėjimo – išvis 5 min pėsčiomis…

Leave a Reply