O visgi ar skaičiai ar kai “nekaikuris” asmuo meluoja?

Skaičiai. Jie nebūna pikti. Nekerštauja. Neturi draugų ir priešų. Nelaiko užanty akmens. Nelenda televizoriun, kad už juos balsuotum. Nesiskeryčioja, norėdami būti pirmi pasaulyje. Nekrykštauja, kaimynui likus paskutiniam. Nesiunta maldaujant ir zirziant. Skaičius, norėdamas Tave, brangus Skaitytojau, nupirkti ir tapti Gerovės ministru, galėtų – išsipūsti prieš rinkimus ir susitraukti įpusėjus kadencijai, – nes jam, skaičiui, nėra gėda dėl Tavo gėdos, nėra garbė dėl Tavo garbės. Tai Tau gėda ar garbė, kad tas skaičius egzistuoja. Bet Skaičius Tavęs neperka, nes niekuomet nebus Tavo Ministru. Brangus Skaitytojau: štai mano taisyklės, kurių toliau prižadu laikytis. Neišsigąsk, kad esu vadinamas žodžiu „skaičius“. Išties nešioju močiutės sijoną iki kulniukų ir geltonas supintas kasytes, į kurias visiems kiemo bernams knieti nusišluostyti letenas.
1. Skaičius nemoka meluoti. Norint iš skaičiaus melo, reikia nepastebimai atvesti kitą skaičių ir juodu sukeisti.
2. Skaičius yra tikslus. Jis pasako tik tai, ir tik tokiu pjūviu, kokiu buvo nupjauta. Bet kokiu kitu pjūviu skaičius tyli.
3. Skaičių choras, kiek vieningai beskambėtų – nėra vienas skaičius. Bus soprano melodija, kurią moka skaičius. Bus alto. Bus ritmas. Bus galų gale skaičius, kapsintis paskui dirigento batutą.

Teisybės dėlei, vartojimas paskaičiuotas per capita (nuo 2000 metų duomenų), tai emigracija ne prie ko. Nebent laikysime, kad emigruoja daugiausia iš tų 5% suaugusiųjų populiacijos, kurie suvartoja 37% viso etanolio. (Kas šiaip turi racijos)

Antra, čia yra agreguotas, beveik meta- tyrimas, kuriam skaičius rinko nesusijusios institucijos. Kaip suprantu, VMI skaičiavo legalios prekybos mastus, o StatDepas šalio to vykdė reprezentatyvią apklausą apie vartojimo įpročius.

Tad, iš esmės, sumažėjimas tikrai buvo, kaip bematuotum – net ir atsižvelgus į neakcizinį vartojimą. Tai yra dėsninga, nes pastaruosius ~15 metų kasmet registruojamas stabilus, beveik tiesinis vartojimo mažėjimas, išskyrus 2008-2010 krizę. (tam tikro asmens duomenų 2013-2017 metams nežiūriu, nes jie neturi nieko panašaus į ESBO/StatDep/EEB/… duomenis tam laikotarpiui, nors anksčiau visai sutapdavo).

Kas intriguoja dar labiau: tam tikro asmens revoliucijos neturėjo jokios statistiškai reikšmingos įtakos šiam mažėjimui!

Tiek gryno alkoholio pardavimai p/c, tiek vartojimas p/c beveik vienodu tempu mažėjo ir 2017-tų pradžioje, iki akcizų, ir po to. Reikšmingiausias pokytis – kad pasikeitė vartojimo įpročiai: alaus sąskaita vartojama daugiau šnapso.

Atsižvelgus į tai, kad NEprobleminės grupės ir šiaip vartodavo silpnesnius gėrimus, bei kad jie turi geresnes sąlygas apsipirkti užsieniuose, faktas: teigiamus pokyčius NEprobleminės grupėse kompensuoja labai blogi pokyčiai probleminėse!

Tie, kurie lakė nesvietiškais kiekiais – po 60-100 litrų per metus ir daugiau – dabar išlaka papildomai dar ir tą kiekį, kuris susitaupo, nes kultūringi piliečiai tiesiog tingi apeidinėti draudimus.

Tik vienas tam tikro asmens nekompetencijos įrodymas [be jokio sarkazmo].

Prieš savaitę žadėjau sukonspektuoti oficialias ataskaitas ir supaišyti grafikėlius. Statistinės medžiagos yra išties daug, ir labai didelė dalis jos tikrai šokiruoja – parašyti yra kur kas daugiau nei maniau 🙁

Vienas išraiškingas grafikėlis, nukopijuotas tiesiai iš ES RARHA ir LR NTAKD ataskaitos, iš kurio aiškiai matosi tam tikro asmens absoliutus nesigaudymas situacijoje – būtent, kad Lietuvai netinka kitose valstybėse taikomi „prieinamumo ribojimo“ ir panašūs „masių detoksikavimo“ modeliai. Visas dėmesys pirmiausia turi būti kreipiamas į bendrą psichologinę nuotaiką, ir mažinti reikia kraštutinai gausų vartojimą, galbūt netgi *skatinant* saikingą vartojimo kultūrą.

Grafike matome, kad:

1. lietuviai geria *rečiausiai* visoje ES: atmetus abstinentus, visi kiti lietuviai alkoholinius gėrimus vartoja apie kartą per savaitę, kai kokie bulgarai apskritai nežinia kada išsiblaivo, o vidutinis europietis vartoja apie 2 kartus dažniau (horizontali ašis: neblaivių dienų skaičius metuose);

čia eina kalba apie „vidurkį“; *tipiškas* lietuvis prisėda ne dažniau nei kartą per mėnesį: jei vienas vargšelis laka kasdien, tai jo statistikai pataisyti iki „karto per savaitę“ reikia 7 kitų geriančiųjų kartą per mėnesį;

2. tačiau lietuviai kai pila – tai pila: vienu prisėdimu susiverčia apie 11,5 SAV – t.y. beveik dvigubai daugiau nei yra „binge“ (rizikingo prisigėrimo) norma vyrams ir beveik trigubai – moterims. Artimiausi „konkurentai“ vienu prisėdimu suvartoja ketvirtadaliu mažiau, o šiaip vidutinis prisėdimas ES nesiekia nė 5 SAV (vertikali ašis: vidutiniškai suvartojamas alkoholio kiekis vienu prisėdimu, SAV).

Beje, tai nereiškia, kad *kiekvienas* prisėdimas yra girtas – tokių yra 32,5%, likę 67,5% neviršija 6 arba 4 SAV – kas, labai naiviai skaičiuojant, reiškia, jog dviems pasivaišinimams „normos ribose“ tenka vienas, „viršijantis normą“ 5-8 kartus (nolsėmkė ant galvos ar panašiai).

Grafike nesimato, bet šitas pasiutusio persigėrimo modelis tinka 38% Lietuvos vyrų (neskaitant abstinentų) – t.y. pusantro karto daugiau nei pas artimiausius konkurentus, ir bene vienintelėje ES valstybėje *nepriklauso nuo amžiaus* tarp pilnamečių (tiesą sakant, vienintelėje Vengrijoje jaunimas prisilaka gerokai rečiau už savo tėvus, o beveik visose likusiose ES šalyse – reikšmingai dažniau, — ypač blaiviojoje Danijoje!), ką tam tikras asmuo beevangelizuotų apie Vakarų pažangą šventąjame kare su jaunimo alkoholizmu.

Apie to priežastis vis dar tikiuosi parašyti nemenką referatą, o kol kas veizėkite ir darykite išvadas patys. Būtų mano valia – tam tikrą asmenį apkaltinčiau antivalstybine veikla. Šaltinius galiu pateikti.

Side note. Pabandykite sudauginti dienas iš SAV: jeigu gausite daugiau nei 6,5 l/m, tuomet aš kupranugaris. Jeigu gausite daugiau nei UK, Kroatija ar Bulgarija – tuomet aš reptiloidas. Va tai va ir yra kažkas panašaus į tikrąjį lietuvio suvartojimą (atmetus abstinentus ir vaikus!), o ne tam tikro asmens išvestas beprasmis rodiklis (iš_krūmo_nepakylantis_bomžas_80l + nekaltasis_edgaras_nulis_promilių)/2.

Disclaimer: statistika surinkta ir aprobuota tų pačių tam tikrų asmenų ir nė kiek negražinta. Esu įsitikinęs, jog paėmus to paties laikotarpio EK Eurobarometro ir Statistikos departamento duomenis, skaičiukai būtų kur kas švelnesni (bet tai anaiptol nereiškia, kad ekstremalaus vartojimo problemos esmė dingtų).

Mindaugas Smolinskas

Leave a Reply