Seniausias Lietuvos tinklapis apie alų švenčia 20-metį

Paskutinį 2018 metų liepos savaitgalį sukanka lygiai 20 metų kai užsiimu alumi. Gėriau alų aišku ir iki tol, bet būtent tada pradėjau savo tinklapį www.alutis.lt (pradžioje jis buvo pakištas po subdomeinu alus.gamezone.lt). Per tuos metus daug kas keitėsi. Mačiau ir didžiųjų korporacijų atėjimus, ir mažųjų aludarių pakilimus ir smukimus. Mūsų (kolektyvas puslapio irgi migravo – atsirasdavo naujų žmonių, vieni dingdavo, atsirasdavo kiti) tinklapis beveik 3 metus buvo vienintelė vieta internete, kur apie alų buvo rašoma lietuviškai. Tik maždaug po 3 metų savo tinklapius paleido RAGUTIS ir ŠVYTURYS. Kai supratom, kad subdomeinas nebetinka – nuėjau pas seną prietelių Ediką (tada vyr. PENKIŲ KONTINENTŲ programerį) – anas sako nugi padėsime, tik susigalvok domeino vardą. Sugalvojau Alutis.Lt – nes galvojimui buvo tik kelios minutės, o “alus.lt” buvo užimtas. Tada, kaip tyčia į serverinę užeina “kontinentų” vadas p. Dadašovas ir Edikas jo pristato mane ir klausia – sako va yra žmogus, rašo apie alų, parodo seną puslapį, klausia ar galim paremt? Ponas Dadašovas pasitaiso akinius ir sako taip ramiu balsu: “Edik vot ty liubiš pivo?”. Edikas – “Da”. Tada direktorius vėl pasitaiso akinius ir sako – “Nu vot i ja tožė liubliu. Eščio voprosy est?”. Taip PENKI KONTINENTAI tapo ilgalaikiu (iki šiol) mūsų rėmėju.

Beveik 5 metus iš tų 20 gyvavimo metų, Alutis.Lt buvo ir LIETUVOS ALUDARIŲ ASOCIACIJOS oficialiu puslapiu. Tada ir susipažinom su tuometiniu LAA vadovu Audriumi Vydžiu, su kuriuo vėliau įkūrėme ALAUS NAMUS ir ALAUS BROLIJĄ.

Per tuos 20 metų iš Lietuvos aludarių liko asmeniškai neaplankyti tik kokie 2-3 (o 1998 metais jų buvo apie 140 dar veikiančių). Tada kaip prisimenu susipažinau su Povilu Mikalajūnu – jis man tokią ekselinę lentelę su adresais ir davė. Tai tada nei GPS nebuvo nei interneto mobilaus. Tai imam tą lapą ir keliaujam būdavo po Lietuvą (su garsių etikečių kolekcionieriumi Danu Tameliu dažniausiai). Kai atvažiuodavom į vietą su tuo lapu pasiklaust ar į daryklą pataikėm, tai kelis kartus vos neišvarė – sako nėra čia daryklos, nors pagal salyklo kvapą jaučiame kad yra. Nes galvojo kad numeriai Vilniaus, tai bus kokia inspekcija ar mokesčiai atvažiavę. Laimė tuo metu dirbau VERSLO ŽINIOSE, tai prisistatydavau žurnalistu. Aš susirinkdavau informaciją, Danui tekdavo etiketės kolekcijon.

Vienas įdomesnių vizitų – į alaus daryklą DAVRA. Tada ji dar buvo šalia gyvenamojo namo. Užeinu kieman – skambinu į duris – niekas neatsiliepia. Žiūriu alaus daryklos durys atidarytos. Užeinu – garsiai rėkiu „laba diena“ ar yra kas nors“ – niekas neatsiliepia. Na nėra tai nėra. Apsisuku ir einu link mašinos. Išeinu kieman, o ten išėjimą užtvėręs piktas kovinis šuo. Išsigandau. Bet kažkaip tyliai ramiai šonu išsprukau iš kiemo. Kitą dieną jau susipažinau ir su šeimininkais – iki šiol draugaujam.

Per tuos 20 metų mūsų tinklapį buvo „nulaužę“ 2 kartus, todėl dalis straipsnių yra dingę, bet visais įmanomais būdais bandau atstatyti archyvus.

Specialių renginių šiuo klausimu nebus, bet simboliškai kažkur išlenkit po bokaliuką į tolimesnį gyvavimą…

Leave a Reply