Po Giedraičių kapines pasivaikščiojant

Giedraičiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 21 km į pietvakarius nuo Molėtų. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos.

1911–1914 m. vietos lenkai Giedraičiuose priešinosi lietuvių kalbai bažnyčioje, keldavo riaušes. 1920 m. lapkričio 17-21 d. ties Giedraičiais įvyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio junginio kautynės – Giedraičių mūšis, po kurio buvo sustabdyta tolesnė lenkų armijos agresija.

Paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“ pastatytas apie 1928 m., dailininkas Antanas Jaroševičius. TSRS okupacijos metais nenugriautas, apie 1970 m. restauruotas. Už paminklo esančiose miesto kapinėse – Devintojo pėstininkų būrio kapai.

Pulko pradžia – Atskiras partizanų batalionas, nuo 1919 m. balandžio mėn. Joniškėlio apylinkėse kovojęs su Raudonąja armija. Vadas Antanas Stapulionis. Dalis bataliono kartu su Panevėžio grupės daliniais su bolševikais kovėsi prie Vabalninko, Pušaloto, Saločių, Dauguvos. Tais pačiais metais performuotas į Joniškėlio mirties batalioną, vadu paskirtas Aleksandras Jakaitis.

1919 m. gruodžio 10 d., kai susidarė 3 batalionai, Joniškėlio batalionas pertvarkytas į pulką. 1920 m. vasario 16 d. gavo oficialų Lietuvos kunigaikščio Vytenio vardą. 1920 m. sausio – lapkričio mėn. kovėsi su Lenkijos kariuomenės daliniais prie Turmanto, Molėtų, Širvintų, Giedraičių, gynė Vilnių. Per kautynes žuvo 24 kareiviai. Pulko dalis liko Svetėje prie Daugpilio. Iki 1923 m. nuo Lenkijos karių saugojo demarkacinę liniją prie Žaslių.

1927 m. nustatyta pulko metinė šventė – rugpjūčio 26 d. 1929 m. rugsėjo 22 d. pulkui įteikta vėliava su įrašu: „Amžiais už Vilnių dės galvą lietuvis“. Taikos metu nuo 1924 m. nuolatinė dislokacijos vieta buvo Marijampolė ir Vilkaviškis. Pulko karių skiriamasis ženklas buvo skaičius „9“ antpečiuose, eilinių karių – atspaustas dažais per trafaretą, puskarininkių ir jaunesniųjų karininkų – masyvus, geltono metalo, karininkų – nedidelis, dažniausiai išsiuvinėtas.

TSRS okupuojant Lietuvą, 1940 m. birželio 15 d. pulkas pakluso krašto apsaugos ministro K. Musteikio žodiniam paliepimui ir bandė pasitraukti į Vokietiją, tačiau buvo grąžintas į Marijampolę. Pulko vadu paskirtas K. Dabulevičius, kurį, tęsiantis neramumams pulke, pakeitė V. Strimavičius. 1940 m. liepos 25 d. panaikintas pulko oficialus vardas, paliktas tik Devintasis pėstininkų pulkas. Lietuvos liaudies kariuomenę inkorporavus į Raudonąją armiją pulkas išformuotas, daugelis jo karininkų ir kareivių represuoti.

Kitoje miestelio pusėje, Šilo gatvės gale yra antrojo pasaulinio karo kapinės. Juose palaidoti Lietuvos partizanai (foto viršuje).  O apačioje dar kelios įdomios foto iš senųjų miesto kapinių.

Leave a Reply