Kučgalys. Sambariai. Žmogšala.

Kai vasaros pradžioje namų aludaris Marius Valiukas pasiūlė suorganizuoti susitikimą pas jį kaimelyje – aš iškart pasakiau “o kodėl gi ir ne?”. Taip vasaros metu ši idėja patapo kūnu. Pavadinome renginį “Kučgalio-Žmogšalos Sambariai”. Vieta renginiui parinkta tiesiog fantastiškai. Tai kaimo turizmo sodyba šalia Kučgalio. O kas tas Kučgalys, klausė daugelis. Nemokančių googlinti. Tai paguglinsim už juos:

Kučgalys – gyvenvietė Biržų rajono rytuose, 7 km į pietryčius nuo Papilio. Seniūnaitijos centras. Yra vaikų socializacijos centras Širvėna (specialioji internatinė mokykla įkurta 1976 m.). Papilio mokyklos skyrius (1919 m. įkurta pradžios mokykla, 1947–1976 m. septynmetė, iki 2003 m. aštuonmetė mokykla), biblioteka (įkurta 1952 m.), paštas (LT-41015). Kaimo bendruomenės pirmininkas – Stasys Valiukas (Mariaus tėvas, dalyvavęs ir renginyje).

Į vakarus nuo gyvenvietės yra Kuprių senkapis. Kaimą įkūrė Radvilos. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1606 m. 1945 m. vasario 9 d. sušaudyti 8 kaimo partizanai (palaidoti gyvenvietės kapinėse). 1950–1963 m. Kučgalio apylinkės centras, Einorių kolūkio centrinė gyvenvietė.

Na bet apie renginį. Nors kelionė tolima, bet be vietos gyventojų atvyko ir nemaža grupė entuziastų iš Vilniaus. Taigi po iškilmingos Mariaus kalbos prasidėjo aludarių prisistatymai ir alaus degustacijos. Ir ne tik alaus.

Pirma pats Marius ir kiti dalyvavę namų aludariai išsamiai papasakojo apie savo išvirtas alus rūšis, atsakė į klausimus. Alaus pasirinkimą galite pamatyti nuotraukose.

Vėliau po pietų, Joniškėlio vyndarys pristatė savo vyninės istoriją, degustavome vyno ir midaus. Kas įdomiausia, kad p. Algirdas visą savo produkciją daro tik iš lietuviškų medžiagų. Ir parduoda beveik tik savo vyninėje turistams, kurių stoka nesiskundžia. Tikrai buvo labai geras paįvairinimas tarp alaus degustacijų.

Antroje dalyje toliau ragavome namų aludarių produkciją. Ir netikėtai (nors ir lauktai) pilnas kiemas prigužėjo svečių iš Latvijos ir Sankt-Peterburgo. Taigi toliau buvo tik linksmiau. Muzika rūpinosi Jovitas iš Kučgalio su savo armonika. Ir kažkaip renginys iš rimto perėjo į visišką relaksą gamtoje su nuostabiais žmonėmis.

Nors ir karts nuo karto mus pertraukdavo lietus, bet sodyboje yra tikrai nemažai erdvių po stogu ir su apšildymu… Juolab Kučgalio seniūno p. Stasio ir jo žmonos paruošta vakarienė tik suteikė daugiau jėgų.

Dalyvavimas renginyje buvo visiškai nemokamas, visa produkcija vaišino organizatoriai. Maistas irgi buvo vaišės. Paremti renginį buvo galima perkant firmines renginio taures, marškinėlius ir atminimo juosteles. Taigi nors renginys ir ne pelno siekiantis, bet gavosi tikrai smagus ir nepakartojamas.

Jau svečiams besiskirstant – tiems, kas liko nakvoti sodyboje buvo pasiūlyta antra vakarienė ir pirtis. Ko niekas neatsisakė (bent iš vyrų pusės). Taip ir buvo pernakvota gražiomis ir įdomiomis kalbomis prie užstalės. Iš ryto papusryčiavus, vėlgi Kučgalio seniūno ir jo žmonos gaminta kiaušiniene, pradėta skirstytis po namus. Mes pasirinkome ekskursijas aplink Biržus ir tikrai galime pasakyti, kad ten yra ką žiūrėti – Kirkilų apžvalgos bokštas, Sodeliškių automobilių muziejus ir istorinė sodyba (su alaus darykla), Karvės ola ir kiti lankytini objektai.

Žodžiu mini-festivalis pavyko. Kitais metais ir vėl teks susirinkti. Dėkojame Kučgalio bendruomenei, Mariui ir jo šeimai, visiems dalyvavusiems, visiems atsivežusiems savo produkcijos.

Leave a Reply